Vyriškumo ypatumai

"Tai po truputį daraisi vyras?" išsišiepė Sindi, padėdama kavos puoduką atgal į lėkštelę.

"Atsiprašau, ką?" - prunkšteliu. Ką tik baigiau pasakot apie tai kaip pastaruoju metu nustojau jaudintis ir išmokau priimti gyvenimo pasaulio užkampyje skirtumus.

"Na, žinai, geras kivis vyras.. kietas, nerodantis emocijų..", Sindi pradėjo vardinti sąrašą savybių kuriomis "good kiwi bloke" skiriasi nuo šiaip "man". "Regbis, alus ir mašinos, daugiau jiems nelabai apie ką galima kalbėti."

"Čia kaip legendinis vyras iš pietų Speight's reklamose?"

"Ne, ne visai" pertraukia Sindi, "Ten daugiau apie mūsų tėvų kartą, kurie visą berniukų auklėjimą pavertė viena fraze -- harden up.. Tuos tėvus irgi reikėtų suprasti. Žinai kaip mes čia toli nuo viso pasaulio. Per antrą pasaulinį gi kovojom, daug vyrų buvo išsiųsti, bet likusi visuomenė karo nematė, grįžusių karių patirto siaubo nesuprato. Tais metais Sugrįžusių Karių Asociacija buvo stipri. Apie karą ir jo dalyvius galima būdavo kalbėti tik gerai arba nieko. Nelabai ir kalbėjom. O vyrai užgniaužė visus išgyvenimus savyje, nebuvo kas padeda, išklauso. Taip ir užaugo ištisa karta vaikų, kurių tėvai buvo, bet nebuvo. Harden up."

"Bet ir mes dažnai vaikystėje girdėdavom principą 'berniukai gi neverkia'", prisiminiau, "vistiek kažkaip išmokom emocijas išsakyti. Mokykloje pradėjom daugiau bendrauti su mergaitėm, tai nori nenori išmokom."

"Cha, na matai!" sukvatojo Sindi. "Jeigu moterys nebūtų savo padariusios, būtum ir pats bejausmis stuobrys!"

"Ne, nu gerai, bet tai kodėl jūs tada iki šiol turit atskiras berniukų ir mergaičių mokyklas?"

"Kad mergaitės nebijotų konkuruoti ir pasirodyti gabesnės, kai nėra aplink berniukų, o berniukai nekeistų mokslo į atrodymą šauniais. Moksliškai įrodyta, kad akademiniai rezultatai tokiose mokyklose geresni.."

"..ir užauginami socialiai suluošinti žmonės!"

"Taip, bet nu ką padarysi," Sindi vėl išsišiepė. "Kartą 'draugavau' su vienu kuris berniukų mokyklą buvo baigęs. Visiškai nemokėjo kalbėtis su manim. Atrodydavo taip: - Ką veiki penktadienio vakarą? - Einu pas draugus lošti Playstation. - Em.. Galiu ir aš kartu? - Nu gali, jei tik nori. Tada sėdėdavau ir žiūrėdavau kaip jie žaidžia. Jo draugeliai bent iš mandagumo mane pakalbindavo.. Paskui parlydėdavo mane namo, įvykdavo neįspūdinga lova, ir tylomis apsirengdavom. Ilgai patikėk netvėriau."

Algis Budrys, 1931-2008

Prieš porą mėnesių lankiausi kasmetinėje knygų mugėje, į kurią žmonės suneša nebereikalingas knygas ir jos išparduodamos po dolerį. Klaidžiojau po nemažą vietinio teatro salę pilną knygų, nieko perdaug nesitikėdamas, kai staiga šalia Azimovo fantastikos sekcijoje akys užkliuvo.. už lietuviškos pavardės! Algis Budrys. Radau ten dvi jo knygeles: "Who?" ir "Rogue Moon". Suskaičiau jas dar tą patį savaitgalį.. Skaniai senoviška fantastika iš 60-tųjų -- robotai, mėnulis, šaltasis karas. Piau piau!! 

Taip ir nespėjau apie tą malonų radinį parašyti, mane aplenkė mart, pacituodamas Algio Budrio nekrologą: "[..] has been influential on at least two generations of science-fiction writers, including Greg Bear, William Gibson, Dan Simmons."

Besidairydamas užtikau, kad pagal "Who?" buvo sukurtas filmas, reikės pamėginti susirasti.

P. S. Šnekant apie lietuvius ir kiną, Betmeno titruose pamačiau dvi lietuviškas pavardes.

Mr & Mrs Body & Shape 2008

Mano hobis (© xkcd) -- netikėtai užklysti į atsitiktiniausius renginius ir apsimesti profesionaliu fotografu. Įvairiausio lygio žvaigždės, žvaigždelės ir žvaigždūnai labai mielai šiepiasi prieš kompensuojančio dydžio objektyvą. Mr & Mrs Body & Shape 2008 Bangkoke -- kažkoks "mesk svorį laimėk butą" idėjos konkursas, kurio apdovanojimų ceremoniją netyčia radau prabangiam mole a la Europa. Gaila į afterparty šį kartą niekas nepakvietė. Click for more.

Apie naujuosius rusus

Pamenat tą anekdotą apie naująjį rusą, kuris nemokėjo anglų ir vyko į Niujorką? Šnekėk labai lėtai, ir visi tave supras -- patarė jam draugas. Oro uoste jis įsėda į taksi, kurį aišku vairuoja taksistas rusas emigrantas, ir lėtai lėtai ištaria "Mne na dvadsatpyatyi avenyu pozhaluysta". O kai taksistas atsako "bez problem" nustemba -- "tak ty po-russki govorish? A chego eto ya togda s toboi na angliyskom to razgovaryvayu?"

Va panašų personažą sutikau šiandien prie didžiosios Bangkoko įžymybės -- Grand Palace. "Mozhesh menya zasnyat tut?" -- tiesiai šviesiai prie manęs prieina bratanas. Nei "hello", nei šypsenos, prie reikalo žodžiu. "Nu, mogu", sakau. "O, vot i po-russki ponimaesh, otlichno! Ladno, von tu knpoku nazhymai i zasnimi tut vsio. Nye nye, nu kuda ty, tam vysoko ya i sam mogu, ty menya snimay. Nu i shtob eta vsya krasota vydna byla. I von tu statuyu davai eshche."

Žodžiu nė nepadėkojęs, bratanas dar mane pamoko - "A shto ty tut sam to odin puteshestvuesh? Kto zhe tebya zasnimet??"

Apie lietuvaites gražiasias

Tvankų apsiniaukusį rytą sėdžiu kažkur Bangkoko centre, siurbdamas ledinę kavą ir planuodamas dienos maršrutą. "Gal žinai kur čia MBK prekybos centras?" - prie manęs prieina pasiklydęs tvarkingas vakarietis turistas. Prisėda, užsisako kavos, užsirūko, įsišnekam. Amerikonas iš Los Angeles, plastinių operacijų chirurgas, į kažkokį profesinį suvažiavimą paskaitos skaityti atvykęs. Išgirdęs "Lithuania" visai nenustemba. "In fact, I had a Lithuanian girlfriend once. Did her breasts AND nose. Lithuanian girls are beautiful." Em, krūtinių specialistas. Darbas sako paklausus, "everyone seems to be getting that done these days. Much of it happening in Lithuania?"

Nesumoju ką atsakyti gudraus ir tik sulemenu, kad dauguma ir taip gražios, o ir nepigu turbūt.. "Entry price? Around $6000. You can put it on your credit card these days." Va taip vat.